Gyvenimo tikslas
Ar kada nors to savęs klausėte? Dažnas gali pasakyti – užauginti vaikus, gerai atlikti savo darbą, padaryti karjerą, būti sveikam, turtingam, laimingam ir pan. Retesni atsakymai – potencialo išskleidimas, misijos suradimas, pašaukimo įgyvendinimas. Galbūt manome, kad su šio gyvenimo pabaiga baigsis viskas, tokia mintis nuvejama tolyn kaip nemaloni, bauginanti. Todėl kviečiu pagalvoti apie visą kūriniją, pakelti žvilgsnį nuo savęs aukštyn ir tolyn. Koks nenusakomai tobulas šis pasaulis pažvelgus į gamtą, žemynų skirtingumą, grožį, vandenynus, džiunglių miškus, povandeninį gyvenimą, kiek vabalų vabalėlių knibžda žolėje. Kokia įvairovė gyvūnų rūšių, o žmonės – jų jau 8 milijardai, o dviejų vienodų nesurasi, nebent labai panašius… Kokiu didingumu alsuoja kalnai, ryto aušra, saulėtekis, kokios grėsmingos gali būti stichijos. Viskas kalba apie viena – tai sukūrė Kažkas, daug didesnis už mus. Visomis prasmėmis. Nesame Jo matę šioje realybėje gyvai, nebent sutikę širdimi, išgyvenę kažkokį perversmą, stebuklą, kuris atvėrė akis. Įgalino matyti Daugiau.
Visame šiame grožyje ir tobulume, nepamirštant to, kad jis niokojamas žmogaus visomis išgalėmis – karais, besaikiu vartojimu, šiukšlinimu, kenksmingumu, konfliktais, koks čia mano/tavo/mūsų visų tikslas?
Pradėti raginčiau nuo paprastų dalykų. Nepatinka, piktina karas? O ar širdyje jau pilnai taika? Neliko nepasitenkinimo, pykčio ant savo „ukrainos“, kuri šiuo atveju – valdžia, vadovybė, blogas vyras/žmona, giminaitis ar kolega. Oho uždavinys, jei nuoširdžiai. Juk paprasčiau ant kitų užvažiuoti „tankais“ – užpilti pasišaipymais, kritika, išvadomis, kokie jie turėtų ir galėtų būti – „denacifikuoti“. Viskas gerai, gal ir turėtų. O kaip tu/aš? Kokie turėtume mes patys būti? Valdžia nepakeis, nei vyras ar giminė. Galime tik patys, tik savo noru ir pastangomis. Padedant gerųjų maldai, užtarimui.
Tokia pati pradžia. Išmokti ir nuspręsti nebekenkti nei sau, nei kitiems. Prisiimti atsakomybę už savo mintis, norus, ego, visus purkštavimus. Dulkelės esame, jei visumoje žvelgsime į save, nekelkime tokių stiprių bangų.
Išėjus iš pradinio taško, nusimetus ydas ir palinkimus į negatyvą, darosi šviesiau. Jau galima įžvelgti, pamatyti, kad esu sukurtas ir aš dėl didesnio tikslo. Nesu čia tam, kad pavalgyti, uždirbti, pailsėti. Koks tad mano tikslas? Kiekvienam skirtingai. Vienas taps judesio meistru ir įkvėps mylėti savo kūną kitus, kitas rašys knygas, trečias ugdys muzikantų kartas, ketvirtas taps šalyje ar visame pasaulyje žinomu dvasininku, gydytoju, mokytoju, politiku, kulinaru, terapeutu, rašytoju, amatininku, sportininku, verslininku, dainininku ir taip toliau, kelių daugybė… Čia misija, kuri padės pačiam save ištobulinti maksimaliai, nes tik tobulėjantis žmogus pajėgus padėti ir įkvėpti kitus.
Apie pati svarbiausią – asmeninį pašaukimą rašysiu sekančioje dalyje.